ANGELOU

Nors neseniai įvykęs koncertas buvo apie skirtingus muzikinius etapus ir kelionę per juos, bet taip pat jautėsi ir kaip kažkokio etapo pabaiga. Žodis ‘virsmas’ man pastaruoju metu rezonavo tuo, kad jautėsi apie kažko pabaigą, bet tuo pačiu ir dar naujos formos nebuvimą, tarpinę būseną.

Jaučiuosi, lyg rašyčiau metų galo mintis, nes viduje atrodo tikrai pasąmoningai kažkoks etapas pasibaigė. Supratau, kad RODEO albumui jau beveik metai ir per juos tiek daug įvyko. Jaučiuosi labai dėkinga už viską. Viena mergina po koncerto prie manęs priėjusi pasidalino mintimi apie albumą ir po to pokalbio, pajaučiau kažkokį ramų pabaigos jausmą, lyg pabaigus skaityti knygą ir ją padėdant į lentyną, ar po filmo, einant titrams. Pajutau, kad RODEO etapas man pilnai išsipildė. Ir kad kartais procesai visų pirma turi pasibaigti, tam kad prasidėtų nauji.

Kurį laiką vis pagalvodavau ‘kas toliau’ ir koks tas sekantis etapas, kokia nauja kūryba. Niekada nesinori tų atsakymų užskubinti, o tik leisti aiškiau jiems prisirpti, nors būna momentų, kai pagalvoji, kad gal jau viską, ką galėjai sukurt, parašei ir sukūrei. Bet tada, kai mažiausiai tikiesi, sėdi studijoj su pilnu maišu emocijų ir istorijų, kurias bandai suprasti, o kartais jas aiškiau suprast padeda suteikiant joms formą garse. Grįžti namo su mintim, kad kas manei galbūt yra kažko galas, buvo virsmas į kažką naujo.

Kol kas dar nežinau koks tas sekantis etapas, ar kaip jis skambės, bet tai šiuo metu gal net dar labiau excitina, leidžiantis į to paieškas. Kitą savaitę su bandu važiuojam į kūrybinę stovyklą, kur versim naujus puslapius.

ačiū, kad esat šiame be galo įdomiam kely kartu, į nieką to nekeisčiau <3