Instagram story viewer> @cerkauskyte> Post
a year ago
Photo by Giedrė on February 10, 2025.
Photo by Giedrė on February 10, 2025.
Photo by Giedrė on February 10, 2025.
Photo by Giedrė on February 10, 2025.
Photo by Giedrė on February 10, 2025.
Photo by Giedrė on February 10, 2025.
Photo by Giedrė on February 10, 2025.
0
Posted On: February 10th 2025, 05:22 pm
Begyvendama čia daug laiko praleidau stebėdama vandenį ir mąsčiau, kaip jis nuolatos prisitaiko išgyventi:
- kaip jis daužosi į pakrantes bandydamas išmesti į krantą ko nebereikia
- kaip jis išgaruoja norėdamas pasitraukti iš deginančios aplinkos
- kaip jis pavirsta į ledą ir save išlaikydamas kenčia tamsą ir šaltį
- kaip jis užverda ir keičia visus jį paliečiančius
- kaip jis pasikviečia žaibo ir griaustinio kompaniją ir išsirėkia, krenta, transformuojasi.

Ir dėl nieko neatsiklausia, niekam nepraneša - tiesiog ima ir daro viską ką jam reikia. Lygiai kaip ir mes patys sudaryti didžiąja dalim vandens, bet dažnai norėdami tapti ledo luitais mes imam ir išgaruojam.

Gimsdami įgyjam pripildytą vandens indą ir pakeliui vis ištaškom, kartais surandam šulinių kur jo pasipildyti, o kartais nei vieno nesuradę pamatom paskutinį belikusį lašą inde ir jau esančią tiesią liniją ekrane.

Ieškojau įkvėpimo ir atsakymo kur tie šuliniai gali būt pasislėpę, jog pati galėčiau juos pasistatyti ir turėti šalia.

Sutikau kelis 100+mečius, kurie iki vieno šalia savęs buvo pasistatę du šulinius:
1. Smalsumo šulinys
2. Gyvenimo čia ir dabar šulinys

Šiuos šulinius jie naudoja iki šiol ir dar net nežada jų apleisti. Jiem leidus, pasivogiu idėją ir statysiu tokius pat šulinius per amžius.

More posts

back to up